kytrūnas

×kytrū̃nas, -ė smob. (2) 1. Kp suktas, gudrus žmogus. 2. šykštuolis: Kai teip, tai baisus kytrū̃nas, ė kai arielkai, tai neiškadija Sdk. Ažu jį didesnio kytrū̃no nerasi Zr. ^ Kytrū̃nė pavydūnė graužia pelę prie tvorelei, prisirišus prie pušelei Ds.